— Alaus. Du.
— Girdėjot? Žmogų sumindė. Žirafa. Kaune.
— Kas?
Naktį iš balandžio penktosios
pasivaikščioti susiruošęs
kaunietis Antanas
į gatvę išėjo,
iš lėto jis slinko
per Laisvės alėją,
bet balsas vidinis jam nuolat kartojo:
“Kelionė šita tau nebaigsis geroju”.
– O tai kaip baigsis?
– Blogoju.
Vos tik pilnatis pasirodė
greitai zoologijos sode
pašoko žirafa
iš miego, sapnavo
baisiausią košmarą
gyvenime savo:
kaip nori papjauti
jį vilkas ir liūtas,
ir netgi mažasis
orangutangiukas.
Naktį iš balandžio penktosios
grįžti jau namo susiruošęs
kaunietis Antanas išvydo žirafą
ir greitai suprato, ji puls į ataką.
Kaunietis Antanas
sustingęs alsavo,
regėjo iš naujo
gyvenimą savo.
Darganą kitos dienos rytą
“Kauno dienoje” parašyta:
Vidurnaktį šianakt
prie “Tulpės” kavinės
kaunietį Antaną
žirafa užminė.
O mindė jinai jį šitaip.
No comments:
Post a Comment